Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Biudžetinė įstaiga

Naujoji g. 48, LT-62381 Alytus
Tel./faks. (8-315) 214 38
El. paštas info@alytausrajonovsb.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi
juridinių asmenų registre,
Kodas 301785539



norway_grants_programos_zenklas_jpg.jpg

pirmas.jpg

sveika_mokykla_230x200.jpg

PasirasykInternetu_190x118__2_.gif

arsa_logo_header.jpg

svsba.jpg

ULAC.jpg

Naujienos

2017-08-02

Pirmosios pagalbos žinios. Per daug nebūna

Nors pirmi du vasaros mėnesiai nelepino saulės voniomis ir dažniau sulaukdavome lietaus, tačiau rugpjūtis atnešė tikrą karščio „bombą“. Poilsiautojai skuba prie vandens telkinių, kur pasineria į išsiilgtas vandens pramogas, vėsinasi vandenyje. Tačiau nederėtų pamiršti ir vandenyje tykančių pavojų.
 
 Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis 2016 metais paskendo  190 žmonių, t. y. 30 proc. daugiau nei 2015 metais.  Pastebima, kad dažniausiai skendimų aukomis tampa jauni, darbingo amžiaus vyrai (nuo 20 iki 59 metų amžiaus). Jie paskęsta 3 kartus dažniau nei moterys ir 6 kartus dažniau nei vaikai (nuo 1 iki 19 metų amžiaus). 
 
Dažnai skendimų priežastimis tampa nesaugus elgesys vandenyje, per mažas skysčių vartojimas, per ilgas kaitinimasis saulėje bei alkoholinių gėrimų vartojimas, dėl kurių rizika patirti traumą ar kitokio pobūdžio nelaimę išauga dvigubai.
 
Alytaus rajono sveikatos biuro specialistai rugpjūčio pirmąją savaitę lankėsi rajono ežerų maudyklose, kur poilsiautojus mokė pirmosios pagalbos, matavo kraujospūdį, diskutavo apie galimas pavojingas sveikatai situacijas bei ką tuomet reikėtų daryti.

 
 Pagalba vandenyje
 
Pagalbos skęstančiajam ir pirmosios pagalbos rekomendacijos skendimo atveju yra nekintančios ir visiems turėtų būti žinomos, tačiau reikia pripažinti, kad išgąstis užvaldo nelaimės liudininkus ir toli gražu ne kiekvienas geba tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.
  
Jei skęstantysis yra netoli nuo kranto, reikėtų surasti plūduriuojantį daiktą, kurį būtų galima numesti nelaimės ištiktam asmeniui (šaką, virvę, kamuolį, čiužinį ar pan.). Esant galimybei į pagalbą reikia pasitelkti daugiau žmonių.

Situacija yra daug sudėtingesnė, kuomet nelaimė skęstantįjį ištinka toliau nuo kranto ir vienintelė išeitis jį išgelbėti - plaukti iki jo. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada kai gelbėtojas yra tikrai geras plaukikas. Geriausia būtų link skęstančiojo plaukti ne vienam, o bent keliems mokantiems plaukti. Su savimi turėti kokią nors plaukiojimo, gelbėjimo ar parankinę priemonę, kuri neskęsta ir paduoti skęstančiajam per saugų atstumą kokį nors daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti.

 
 Pagalba ant kranto
 
Ištraukus nukentėjusįjį iš vandens, reikia išvalyti jam burną ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėti gaivinti. Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro. Taisyklingai įpūtus išsipučia nukentėjusio krūtinės ląsta, girdėti, kaip išeina iškvepiamas oras. Atliekamas išorinis širdies masažas. Krūtinės ląsta spaudžiama ritmiškai ties apatine krūtinkaulio dalimi 30 kartų. Spaudžiama ne lenkiant alkūnes, bet visu svoriu, jėga turi eiti nuo pečių.

Gaivinimas reikalauja didelių tiek emocinių, tiek ir fizinių pastangų, tačiau kiekvienas žmogus savyje atradęs tvirtybės gali tą labai ploną žmogaus gyvybės siūlą pabandyti išlaikyti nenutrūkusį iki atvykstant profesionaliai pagalbai.

  3.jpg  6.jpg