Toksikologas: „Lietuvos 15 metų amžiaus vaikai garina daugiausiai visoje Europoje“

Spalio 24 d. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras visus su jaunimu dirbančius specialistus kvietė susiburti bendrai diskusijai kartu su toksikologijos centro vadovu, klinikinės toksikologijos gydytoju dr. Robertu Badaru. Nors paskaita vadinosi „Elektroninės cigaretės – mitai ir faktai“, tačiau su svečiu kalbėtasi kur kas plačiau, aptariant naujausią statistiką ir mokslinius tyrimus, įsidėmint informaciją, kuri galbūt galėtų tapti svariais argumentais diskusijose su jaunimu ar jų tėvais.

Dr. R. Badaras apžvelgė visus elektroninių cigarečių mitus ir faktus, daug kalbėjo apie priežastis skatinančias jaunus žmones pradėti garinti. Viena iš pagrindinių priežasčių yra gausi elektroninių cigarečių skonių įvairovė, kurių yra daugiau nei 15 tūkstančių rūšių bei draugų įtaka. Dažniausiai išbandyti garinimą pasiūlo vienas iš keturių geriausių draugų, todėl tėvams svarbu stebėti, su kuo bendrauja jų atžalos. Net 40 procentų pabandžiusiųjų rūkyti elektronines cigaretes tampa priklausomi. Yra studijomis ir mokslu pagrįsti faktai, kad garinimas sunkiai prognozuojamas, sukelia ūmius plaučių pakenkimus, gali sukelti traukulius ar net psichozę. Jau dabar nuo šios priklausomybės konstatuojamos jaunų žmonių mirtys, jauniausiam – 17 metų.

Badaras sako, kad „garintojų“ gretos išaugo labai greitai, nes ir visas marketingas nukreiptas į jaunus suaugusiuosius ir nepilnamečius – apie elektronines cigaretes ką nors žino jau ir pradinių klasių mokiniai. Ir visos kalbos, kad elektroninės cigaretės nekenkia ar kenkia mažiau nei įprasti rūkalai, yra absoliutūs prasimanymai. „Galima remtis mokslu, kuris pagrįstas skaičiais, arba galima remtis kažkieno nuomone, kuri grįsta emocijomis. Rinktis kiekvienam“, – sako dr. R. Badaras.

Iš 35 apklausoje dalyvavusių šalių Lietuva, deja, pagal jaunimo elektroninių cigarečių rūkymą pirmoje vietoje, po jos rikiuojasi – Monakas, Čekija, Latvija, Danija… Tikriausiai ne šiaip sau 40 šalių pasaulyje yra  visiškai uždraudusios elektronines cigaretes. Todėl ir lektorius mano, kad šalyje tiesiog reikėtų išimti šias priemones iš legalios prekybos. Visa tai yra dar palyginti nauja ir dėl neišmanymo vartojantieji dar nesuvokia, kokia tai didelė grėsmė sveikatai.

Badaras pasakoja apie kasdienius įvykius ligoninėje, kai vaikai krenta be sąmonės, patekę pas gydytojus pasakoja, kad garina legalias medžiagas, kurios, aišku, nepilnamečiams yra nelegalios, bet perkamos parduotuvėje. O iš tiesų rinkoje pilna įvairių papildų, ir kartais tarp jų, sako gydytojas, būna gana pavojingų – sintetinių kanabinoidų, netgi žiurknuodžių, kitokių psichoaktyvių ar narkotinių medžiagų. Galima daryti išvadą, kad elektroninė cigaretė yra tik perdavimo būdas bet kokios medžiagos: kuo užpildysi elektroninę cigaretę – tą ir garinsi. Todėl ir gydytojo paskaita buvo apie realybę, kuri gąsdina, neramina, vieną po kito žeria klausimus… O atsakymų, pasak lektoriaus, pirmiausia reiktų ieškoti per objektyvios informacijos skleidimą, įtraukiant specialistus, mokyklos bendruomenes ir šeimos narius. Tikimės, kad įgytos žinios padės formuoti teisingą požiūrį į garinimą ir jo daromą įtaką ypač paauglių sveikatai.